Amos Oz - Judas

Įsimylėjau šią knygą dėl viršelio, o kai perskaičiau, susižavėjau dar labiau. Tai jau antroji mano pažintis su Izraelio rašytojais, kurią sėkmingai kursto leidykla “Sofoklis”. Nieko nelaukus, pasakoju apie ką knyga.

Pagrindinis knygos veikėjas Šmuelis patenka į gilią ir juodą gyvenimo duobę. Pirmiausia bankrutuoja jo tėvas, o tai reiškia jokios finansinės paramos studijoms ir pragyvenimui. Jau blogai. Tada jį palieka mergina, bet ir tai dar ne viskas, nes ji išteka už savo buvusio vaikino. Kad to dar maža nepasirodytų - vaikinas meta studijas. Duobių duobė. Netikėtai Šmuelis užmato darbo skelbimą, kuriame siūloma už nedidelę sumą pinigų bei pastogę prižiūrėti neįgalų senuką, bet esminė pareiga būtų kas vakarą nuo 17:00 iki 23:00 su juo bendrauti. Skelbimas suintriguoja ir jis gauna darbą. Įdomu tai, kad name tenka gyventi tryse: invalidas senukas, pagrindinis herojus Šmuelis ir dvigubai už jį vyrenės patraukli moteris Atalija. Iškart kyla klausimas: kas sieja senuką su šia moterimi? Kokie jų santykiai? Svarbi detalė - netikėtai net pats sau vaikinas šią moterį įsimyli.

Šmuelio linija yra pagrindinė, bet kartu ji tarsi pretekstas pakalbėti apie kitus dalykus: Izraelio valstybės susikūrimas, Jėzaus santykis su žydais ir galiausiai - Judo vaidmuo. Judas kaip išdavystes simbolis atliepia ištikimybės temą, kuri kūrinyje yra viena pagrindinių. Ištikimybė tiek Jėzaus ir Judo santykiuose, tiek Atalijos tėvo poelgiuose Izraelio susikūrimo fone. Galima sakyti, kad Judas yra jungtis tarp praeities ir dabarties.

Šmuelio ir senolio pokalbiuose nemažai diskutuojama apie Judo vaidmenį Jėzaus gyvenime. Pirmiausia turbūt dėl to, kad tai Šmuelio buvusio akademinio darbo tema. Keliami klausimai, daugelis situacijų persvarstoma ir pažiūrima iš kito kampo nei įprasta. Ši knygos dalis man buvo pati įdomiausia ir labiausiai įtraukianti. Ar tikrai Judas išdavė? O gal jis buvo pirmasis krikščionis?

Šmuelio personažas labai ryškus. Tiek ryškus, kad net erzina. Jo blaškymasis gyvenime, neryžtingumas Atalijos klausimu privers deginti nervų ląsteles. Tas stebėjimas iš šono nepalieka abejingu. Atalijos personažas daug įdomesnis ir savyje talpina paslaptingumą, ryžtą, stiprybę, tad atsveria tas neigiamas emocijas jaunuolio atžvilgiu.

Intarpai apie Izraelio susikūrimą buvo kiek nuobodoki, nes nesijautė jų natūralaus integravimo į tekstą. Neretai ši tema plėtojama dialoguose, kurie realiai tampa nuobodokais monologais ir per ilgomis lekcijomis.

Kam skaityti? Rimtesnės literatūros mylėtojams. Knygos veiksmas tilptų į du tris sakinius, bet šis kūrinys yra daugiau nei tai. Jame nebus viskas sukramtyta už jus. Daug įdomių pasvarstymų, skatinimo susimąstyti arba permąstyti dalykus, kurių nebekvestionuojame. Gero skaitymo, literatūros gurmanai!

#darvienapuslapi #knygutinklarastis #tinklarastis #sofoklis #remiama #amosoz #judas