Search

Anna Burns - Pienininkas

Updated: Aug 11, 2020

Šios knygos, rodos, laukiau taaaip ilgai. Pagaliau ji atsidūrė mano rankose! Jau buvau girdėjusi apie neva “sunkų” rašymo stilių, tad pasiruošiau tam ir kibau. Toliau aprašysiu kaip knyga man susiskaitė ir kokius įspūdžius paliko.


Ši Bukerio premijos laimėtojos knyga pasakoja apie jauną merginą, kuri netikėtai ir, galima sakyti, visai to nepageidaudama sulaukia dėmesio iš vyresnio vyro- pienininko. Šia vyras nėra tas, kuris jus aprūpina pienu. Jis grėsmingas vyras, kuris tiesiog apgaubia jaunos merginos gyvenimą kaimynų įtarinėjimais, apkalbomis ir nepasitikėjimu. Nors realiai tarp šių žmonių absoliučiai jokių romantinių santykių nėra, bet apkalbos įgauna pagreitį ir gerokai apsunkina merginos gyvenimą. Veiksmas tampa vyksmu, nes merginos galvoje tiek apmąstymų, kiekvienas žingsnis ar pienininko ketinimas persvarstomas daugybę kartų. Atmosfera paranojiška. Autorė nuo pat pradžių akcentuoja vieną dalyką - atkreipti į save dėmesį labai pavojinga.


Jausmas skaitant “Pienininką” labai priminė tris knygas: “Nusikaltimą ir bausmę” poreikiu itin susikaupti ir vidinio vyksmo gausa, “1984” - paranojiška atmosfera ir “Tarnaitės pasakojimą” - savo neaiškiu kuriamu pasauliu. Kritikai atkreipia dėmesį ne tik į tai ką pasakoja autorė, bet ir kaip. Stilius novatoriškas. Pradėkim nuo to, kad tikrinių daiktavardžių nėra. Vardų čia niekas neturi, tik keistus įvardinimus - pvz pagrindinė veikėja - Vidurinioji sesuo. Taip pat lyg ir neatskleidžiama veiksmo vieta, net laikas. Aišku iššifruoti nesunku - Šiaurės Airija 70-aisias. Tariamas neapibrėžtumas galbūt naudojamas keliamų problemų universalumui išryškinti ir nepririšti jų tik prie konkrečios vietos.


Nepasitikėjimas, įtarinėjimas vienas kito - jokiais būdais negali būti prisegamas tik Šiaurės Airijos problemai. Visa tai būdinga ir plačiai paplitę tarpasmeniniu lygiu: tarp kaimynų, draugų, net šeimos narių. Nepasitikime kartais net pačiais artimiausiais.


Dėl to sunkaus skaitymo: aš tam buvau nusiteikus, tai nebuvo taip labai sunku. Taip, susikaupimo reikia, bet nieko labai ekstremalaus. Du trečdaliai susikaitė gana lengvai, bet į pabaigą vis tik apėmė jausmas, kad ta pretenzinga pateikimo forma nelabai savęs pateisino turinio prasme. Pabaiga man nelabai. Daugiau pasakyti negaliu, kad nesugadinti jums malonumo patiems atrasti.


Kam skaityti? Literatūros mylėtojams būtina. Kaip galima nebūti susipažinus su Bukerio premijos laimėtoju? Negalima! Knyga nišinė, ne bet kam, bet jums privaloma.


#darvienapuslapi #knygutinklarastis #tinklarastis #sofoklis #annaburns #pienininkas

6 views0 comments

Recent Posts

See All