Chigozie Obioma - Žvejai
Linksmas ir nuotaikingas viršelis slepia išties skaudžią istoriją, paremtą Kaino ir Abelio, dviejų brolių, vienas kurių nužudo kitą, pasakojimu. Intriguoja, tiesa?
Nigerija. Gausi šeima. Tėvas, šeimos galva, išvyksta dirbti į kitą miestą. Motina lieka viena su vaikais. Pamažu darosi akivaizdu, kad geruoju tokie pokyčiai nesibaigs. Griežtos tėvo rankos nebėra, o motina tiesiog nepajėgi sužiūrėti visų vaikų. Kaimo beprotis išpranašauja, kad vienas iš brolių nužudys vyriausią vaiką. Tamsi pranašystė apgaubia visą šeimą ir viskas pradeda slysti iš rankų.
Knygoje daug gamtos. Kiekvienas skyrius pavadintas pagal tam tikrą gyvūną, kuris geriausiai, autoriaus nuomone, atspindi to skyriaus nuotaiką. Atmosfera klampi, pavojinga, gliti ir tamsi. Įspūdį dar labiau sustiprina tai, jog pasakojama vieno iš jaunesnių brolių akimis. Vaiko jausmai negero nuojautą tarsi dar labiau pagilina, o pakrikę brolių santykiai dar labiau žeidžia skaitytojo širdį.
Čia daug tamsumo grėsmės, nelaimės nuojautų. O viskas prasideda nuo pranašystės, kuri visiškai užvaldo brolių širdis. Tai, kas galėjo tapti tiesiog pasijuokimu iš keistuolio pranašystės, galiausiai sugriauna šeimą. Ilgai galvojau apie tai. Juk ir gyvenime taip: kažkas pasako kažką, bet tada liekame mes su sprendimu – įsileisime tai į širdį ar ne. Šiuo atveju viską apsunkina tai, jog nutikime dalyvauja vaikai. Juose kritinio mąstymo mažai, o ir gyvenimiško patirties stokojama.
Kuo dar knyga išskirtinė – mikro aplinka t.y. šeima apgaubiama makro aplinkos, Nigerijos politinių įvykių. Taip autorė atskleidžia daug platesnį kontekstą, pasakoja Nigerijos gyvenimo realybę, kovas už valdžią. Taigi tai nėra tik pasakojimas apie vienos šeimos berniukus, bet ir Nigeriją su savomis realijomis.
Praėjo jau kelios dienos kai perskaičiau knygą ir ji manęs niekaip nepaleidžia. Tiek daug joje tamsos, nuoskaudų, neteisybės. Tas tėvų nežinojimas, ką daryti, kuris taip gerai pažįstamas. Mes nežinome atsakymų, o tik bandome elgtis teisingiausiai ir geriausiai kaip mums atrodo toje situacijoje. Taip pat labai palietė pasakotojo, vieno jaunesnių brolių Beno, nuoskauda kai vyresnieji berniukai jį ir kitą jaunesnį brolį atstumia. Buvę tokie artimi ir neperskiriami, jie jėga nustumiami nuo vyresniųjų o čia dar ta nelemtoji pranašystė apie Ikenos mirtį.
Tikrai išskirtinė knygą. Stipri ir paveiki. Tikiu, kad nešiosiuosi ją dar ilgai. O jūs, jei nebijote tamsių, tikroviškų pasakojimų, kurie neabejotinai paliečia širdį, ši knyga kaip tik Jums.
