Search

Chimamanda Ngozi Adichie - Amerikana

Updated: Aug 17, 2020

Ši knyga į mano akiratį pateko jau senokai, nes užsienio knygų tinklaraštininkai, kurių nuomone pasitikiu, tikrai negailėjo gerų žodžių. Galite tik įsivaizduoti mano džiaugsmą, kai tarp netrukus išleidžiamų knygų Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos puslapyje išvydau šį mano ilgai lauktą leidinį. Čia supras tik skaitantys žmonės


Ko tikėjausi? Skaudaus likimo juodaodės merginos gyvenimo, kurios sunkumų pamatas - odos spalva. Ką gavau? Modernų ir labai įvairialypį pasakojimą apie itin charizmatišką pagrindinę heroję Ifemelu, aštrų rasinio klausimo skespjūvį ir socialinių klausimų analizę. Žinau žinau, gali nuskambėti gąsdinančiai, bet šis kūrinys savyje puikiai suveda du retai kada vienas su kitu draugaujančius epitetus - gilus ir lengvas. Ifemelu šiaip jau gimusi Nigerijoje ir įsimylėjusi savo vaikiną Obinzę gyvena ganėtinai gerai, bet vis tik pasitraukia į Ameriką ir bando ten susikurti svajonių gyvenimą. Ką reiškia būti juodaodžiu JAV? Kaip sekasi protingai ir dailiai merginai siekti savo tikslų? Kuo ji gyvena? Kas ją skaudina? Tuo tarpu jos vaikinas Obinzė į svajonių šalį neįleidžiamas ir tenka tenkintis Jungtine Karalyste.


Tikriausiai sutiksite su manimi, kad didžiojoje daugumoje knygų visuomet rasime politikos. Vienos to net nebado slėpti, kitos būna kiek kuklesnės. Šioje politikos taip pat yra. Aptariama imigracijos politika JAV ir JK. Kuo skiriasi jaunuolių patirtys? Ką tenka patirti protingiems ir išsilavinusiems žmonėms vien dėl odos spalvos? Lietuvoje mes neturime tokios rasinės įvairovės, tad lyg ir turėtų būti sunku save susieti su istorija, bet išties autorės plunksna daro stebuklus - ne tik supranti, išgyveni, bet atrodo pajauti istoriją iš esmės. Šis aspektas kūrinyje labai stiprus.


Kitas aspektas daug intymesnis - rasės kaip tapatybės klausimas. Autorė atvirauja apie tai, kaip juodaodės moterys niokoja savo natūralius plaukus juos tiesindamos ir degindamos, kad tik jie atrodytu tavrkingi kaip baltaodžių. Paminimos ir tokios žinomos oterys kaip Beyonce ir Michele Obama ir autorė klausia, ar mes susimąstome kaip iš tiesų atrodo šių moterų plaukai, kad tai ką matome nėra natūralus jų plaukų būvis. Taip pat užsimenama apie odos balinimą ir panašius dalykus. Atrodytų, kad koks skirtumas, čia tik išvaizda, bet kova su savo natūralia fizine prigimtimi negali nepaliesti tavo vidaus. Juk badai būti tuo, kas nesi, atrodyti taip, kaip nėra natūralu ir t.t. Ši tema man taip pat sukėlė daug apmąstymų.


Nuo pirmų knygos puslapių mane užvaldė didžiulės simpatijos pagrindinei veikėjai Ifemelu. Jos draugiškas tonas, skvarbus žvilgsnis ir puikus humoras yra tai, kas tiesiog priverčia skriti puslapiais. Kūrinys solidžiois apimties (apie 600 psl), bet neprailgsta. Gal vienintelis kabliukas buvo tas - kad pabaigoje autorė įvelia pagrindinisu veikėjus į nereikalingas santykių peripetijas, nes taip lyg ir šiek tiek nukreipia dėmesį nuos esminių knygos klausimų.


Kam patiks? Skaityti siūlau tiems, kurie nori lengvo, humoru persmelkto, bet apie svarbius tiek rasinius tiek socialinius dalykus kalbančio kūrinio. Malonumas garantuotas, o ir gylio pakankamai. O aš su nekantrumu lauksiu kitų autorės kūrinių.




#darvienapuslapi #knygutinklarastis #tinklarastis #alietuvosrasytojusajungosleidykla #remiama #adichie #chimamandangoziadichie #amerikana

2 views0 comments

Recent Posts

See All