Fernando Pessoa - Nerimo knyga

Yra tokių knygų, kurios labai nori, kad tau patiktų arba net esi įsitikinęs, kad patiks. Dar yra tokių, kurias mėgti yra lygis, nes jei, neduok Die, nepatiks - tai esi mažų mažiausiai neišprusęs vidutinybė. Tai ši knyga viena tokių. Kaip aš buvau įsitikinus, kad ji man patiks ir kaip ta jos išpildymo estetika vertė mane ją pamilti, bet ne.. Nepavyko.

Tiesa ta, kad dauguma mūsų patiria nerimą ir su juo gyvena didžiąją gyvenimo laiko dalį. Manau, kartu slapta tikis, kad tokios knygos leis pasijusti nevienam, o kartu palengvinti kančias. Gal tikrai kažkam ši knyga bus išsigelbėjimas, bet man ne. Skaitant ją man tas nerimas tik kyla, skauda galvą ir norisi ją mesti.

Vis tik pareigingumas manyje nugalėjo ir ją perskaičiau. Neslėpsiu - pirmieji įspūdžiai buvo labai geri. Teksto grožis nesuvokiamas, o ir vertimas tobulas, bet kuo daugiau skaičiau tuo labiau man atrodė taip - yra ten labai gražių minčių, bet didžioji dalis kažkoks intelektinis viduriavimas, kurio man buvo per daug. Savęs paneiginėjimas, visažinystė. Ahhh net nenoriu atsiminti kiek erzulio man kėlė ši knyga.

Skaitydama supratau ir dar vieną dalyką - sunku skaityti tekstą, kuris neturi kažkokios bendros fabulos ar to, kas jį visą sietų. Taip, taip, galima sakyti, kad sieja nerimas ar pan, bet tai ne tai apie ką kalbu. "Bėgūnai" irgi daug kam atrodė gana eklektiška knyga, bet aš tą knygą supratau, jos konceptas buvo bendras - apie keliones -, o čia - padrika padrika padrika.

Kad ir kaip norėjau, kad patiktų - nepatiko ir nevaidinsiu, kad buvo kitaip.

Knygą įsigyti galite ČIA.

#fernandopessoa #vaga #remiama #nerimoknyga #apzvalga #atsiliepimas