Search

Gianfranco Calligarich - Paskutinė vasara mieste

Šįkart noriu pasidalinti įspūdžiais apie mažą, bet savo įspūdžiais bombine knygute, kuriai, mano kuklia nuomone, socialiniuose tinkluose tikrai buvo skirta gerokai mažiau dėmesio nei ji verta. Kalbu apie "Paskutinė vasara mieste".


Tai pasakojimas apie trisdešimtmetį Leo. Šį knyga- tai jo romanas su įspūdingąja Roma ir jauna nimfete Ariana. Meilė miestu ir meilė moteriai. Vaikinas nėra tipinis miesto žmogus, kuris savo noru įsikalina stikliniame ofise ir leidžia ten didžiąją dalį savo laikai tuščiai barškindamas klaviatūra. Leo dirba karts nuo karto pasitaikiusius darbus, kad išlaikytų save, bet pagrindinis dalykas, ką jis daro - blaškosi. Pagrindinis jį lydintis jausmas - vienišumas. Romoja, viename gražiausių pasaulio megapolių, jis jaučiasi vienišas. 


Tikrai ne be reikalo anotacijoje užsimenama apie autoriaus ryšį su vizualiaisiais menais. Knyga kinematografiška ir labai vaizdinga. Užsimenama anotacijoje apie italų kino grandus, tokius kaip Felinni. Tikrai ne veltui. Tiesa man labiau susisiejo su kitu mano labai mylimu italu - Sorrentino. Būtent jo kino estetika mane visad sujaudina, nes kiekvienas kadras nudailintas ir išbaigtas. Lygiai taip ir šioje knygoje. Autorius daug darbo įdėjo ir tiesiog buvo gera mėgautis kokybiška literatūra. Taip pat turiu paminėti, kad vietomis taip gražu, kad net graudu. Tikrai paliečia širdį.


Pagrindinė tema - vienišumas. Kalbama apie tą jausmą, kai jautiesi vienas net ir apsuptas daugybės žmonių, nerandi savo vietos ir jautiesi nevykėlis. Man asmeniškai artimi tokie jausmai. Tikriausiai ir kiekvienam savęs ieškančiam ir mąstančiam žmogui. Ypač tas jausmas gyvas dabartinių medijų fone, kai dauguma stengiasi save pateikti sėkmingesniais ir laimingesniais nei yra iš tiesų. Lengva užsimiršti, patikėti ta iliuzija ir jaustis nieko vertu.


Gražu tai, kad autorius sugeba taip poetiškai aprašyti šiuos sunkius ir slegiančius jausmus. Susimąstai, kad net ir tos sunkios emocijos savyje slepia tiek daug prasmės ir grožio.


Šiek tiek trikdė Arianos personažas. Liko neaišku, ką joje įžvelgė Leo ir kuo ji sužavėjo vaikiną. Erzino jos infantilumas. Pritrūko pagrindimo, kas šioje moteryje patraukį tokį gilų vaikiną kaip Leo. Nematau jų poroje nieko bendro.


Kam skaityti? Teims, kurie pasiilgę kinematografiško ir literatūriškai labai skanaus melancholiško kūrinio apie vienišą ir pasiklydusį žmogų. Šis kūrinys Jums bus gardus kąsnelis.



#darvienapuslapi #GianfrancoCalligarich #baltoslankos #remiama #knyga #knygos #romanas #italulitaretura

121 views0 comments

Recent Posts

See All