Harry Mulish - Dangaus atradimas

Suintrigavo mane šįkart skambūs pažadai: intelektualus, geriausias olandiškas kūrinys ir pan. Kadangi knygą išleido Alma littera, tai visai patikėjau. „Dangaus atradimas“ – tai pasakojimas apie du vyrus. Jie skirtingi tiek, kiek tikriausiai gali nunešti jūsų vaizduotė. Vienas monogamiškų santykių šalininkas, kitas visiškas mergišius ir tuos skirtumus būtų galima vardinti nesustojant, bet esmę, manau, supratot. Šie du vyrai tampa neišskiriamais draugais. Netrukus į pasakojimą įvedama moteris. Kaip gi be jos??? Ji tampa lemtinga jų abiejų gyvenimams.

Šis pasakojimas turi gana didelę ambiciją – aprėpti jei ne visas, tai bent jau daugybę temų: religija, draugystė, lemtis, karas, holokaustas ir t.t. Nemažai filosofinių išvedžiojimų. Bet iškart perspėju – tai nėra tas kūrinys, kurį skaitysite kančios perkreiptu veidu. Oi ne Greičiau su didžiuliu pasimėgavimu. Istorija įtraukia ir intriguoja.

Kiek teko pastebėti, ši knyga vertinama dvejopai: arba labai gerai arba labai blogai. Viduriukas retas svečias. Vieni svaigsta nuo to, kiek daug ir kokio gylio ši knyga savyje talpina, kiti piktinasi, kad autoriaus ambicijos buvo per didelės, per daug bandyta apžioti, forma pretenzinga ir apskritai gana pamaiviškas tas išprusimo demonstravimas. Aš būčiau labiau tų pamėgusių šią knygą stovykloje. Man tie nepasitenkinimo šūksniai signalizuoja labiau apie ego dalykus. Paaiškinu, ką turiu galvoje. Atvirai pasakau – suprasti visų šiame kūrinyje aprašomų dalykų man nepavyko. Knyga reikalauja intelektualaus skaitytojo ir nemažai žinių. Tai tas nesupratimas visko iki galo gal kai kuriuos užgauna.

Humoras reikalauja atskiros pastraipos ir paminėjimo. Čia nebus viskas už jus sukramtyta. Vėl gi gal ne viską suprasite, bet jei jau pagausite apie ką, tai bus saldu.. Labai saldu. Tos sarkazmo, ironijos gaidelės įpintos labai išmaniai bei skoningai.

Tai pasakojimas apie gyvenimą. Jei sukonkretinant – apie draugystę, išdavystę, pareigą, atsakomybę. Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti kokia yra ši knyga, pasakysiu taip – pirmoji dalis savo susikaupimu, intelektualumu bei maniera labai priminė Jaume Cabre „Prisipažįstu“, o štai antroji – „Da Vinčio kodą“ ir tikrai ne gerąja prasme.

Apimtis nemaža. Kartais tikrai norėjosi mažiau ištęstumo, konkretumo ir tas pamokslaujantis tonas per kelis puslapius nedžiugino. Jautėsi ir noras šiek tiek pasimaivyti savo išprusimu. Kai kurie pamąstymai organiškai nebeįsipindavo į vientisą visumą.

Kliuvo ir moterų portretai. Jos šiame romane vaidina svarbią rolę, bet dėmesio joms skirta švelniai tariant mažokai. O gaila, nes jos intrigavo ir norėjosi išsamesnio išpildymo.

Kam skaityti? Knyga skirta rimtesnių kūrinių mėgėjams. Jei mėgaujatės intelektualiu, giliu ir sodriu pasakojimu, šis kūrinys kaip tik jums. Gero skaitymo.

#darvienapuslapi #knygutinklarastis #tinklarastis #almalittera #remiama #harrymulish #dangausatradimas