John Fowles - Kolekcionierius

Per daug nesimaivysiu ir pasakysiu iš karto - “Kolekcionierius” neabejotinai keliauja į šių metų geriausių skaitytų knygų sąrašiuką. Tai pasakojimas apie netikėtai praturtėjusį klerką, kuris įsižiūri ir galiausiai visai pameta galvą dėl jaunutės studentės Mirandos. Taip jaunuolis nuo savo pomėgio kolekcionuoti drugelius pereina prie merginų kolekcionavimo. Mergina įkalina naujai įsigyto namo rūsyje.

Skaitant nejučia “Kolekcionierių” lyginau su trim kitais literatūros kūriniais: Nabokovo “Lolita”, Groff “Moiros ir furijos” bei Šekspyro “Audra”. “Lolitą” man ši knyga priminė dėl to “magiško” pagrindinio veikėjo pajautimo, kad tai “TA” mergina. Ji nėra išskirtinai graži, bet jie tiesiog jaučia, kad ji ypatinga ir nori ją turėti. Na, ir aišku drugelių kolekcionavimas, kurį dievino “Lolitos” autorius ir kuriam neatsispyrė kolekcionierius Frederikas. Skirtumas tas, kad Nabokovas, priešingai nei Frederikas, savo rusyje nieko nekalino. “Moiras ir Furijas” man priminė pasakojimo perspektyva- atskleidžiamas abiejų pusių požiūris, kuris šokiruojančiai skirtingas. Šekspyro “Audra” tiesiogiai susijusi su “Kolekcionieriumi” - šiuo kūriniu remiasi pas autorius Fowles. Frederikas čia simbolizuoja Šekspyro kurtą personažą Kalibaną - bjaurumo simbolį. Sąsajos gilesnės, bet labai nesinori atskleisti pasakojimo, tad nutylėsiu.

Kuo šis kūrinys nuostabus? Jis kaip kiekvienas kokybiškas ir puikus meno kūrinys apima daugybę sluoksnių, temų ir problemų. “Kolekcionierius” - ne išimtis. Daug priešpriešų - vyro ir moters pasaulis, elitas ir masė, vidutinybė ir inteligentiška mergina, laisvė ir nelaisvė ir tt. Vis tik pagrindine tema įvardinčiau Frederiko miesčioniškumo priešpriešą Mirandos vidinei laisvei. Netikėtai praturtėjęs vaikinas turi visas galimybes pasukti savo gyvenimą kuria tik nori kryptimi, bet nuo mažens užspaustas visų “taip teisinga”, “taip turi būti” visą frustraciją atpalaiduoja absoliučiai nelogišku sprendimu - pagrobti ir įkalinti jaunutę moterį su viltimi, jog ji vieną dieną jį pamils. Jo dėmesys pasireiškia pirkimu, daiktais ir visiška empatijos stoka. Merginos moralinis stuburas išlieka tvirtas, vertybės nepakitusios ir tik begalinis noras išgyventi priverčia šiek tiek tas ribas perstumdyti.

Pirmoji kūrinio dalis išgąsdino savo prėskumu, polėkio trūkumu, bet priėjus Mirandos dalį tapo aišku - taip autorius bandė atskleisti kolekcionieriaus vidutiniškumą, miesčioniškumą, neišprusimą ir bukumą. Mirandos balsas atsiskleidžia jos rašomuose dienoraščiuose. Čia pasirodo ir dar vienas netiesioginis veikėjas - menininkas D.P. Akivaizdu viena - nors merginos ir jos susižavėjimo digubai vyresniu menininku santykis labai keblus, bet kartu parodo, kad toks kaip Kalibanas niekada niekada jos nesudomins.

Kviečiu knygą paimti į rankas tuos, kurie mėgsta stiprias, sukrečiančias istorijas ir nori pamąstyti. Knyga verta kiekvienos prie jos praleistos minutės. Gero skaitymo!

#darvienapuslapi #knygutinklarastis #tinklarastis #almalittera #johnfowles #kolekcionierius