Search

Jonas Hassen Khemiri - Viskas, ko neprisimenu

Updated: Aug 11, 2020

Skandinavijos literatūros padangę drebina knyga “Viskas, ko neprisimenu”, tad tik gavus progą, kimbu į šį išgirtą pasakojimą. Lūkesčiai dideli - nemeluosiu.


Knygos autorius Jonas Hassen Khemiri švedas, turintis tunisietiškų šaknų iš tėvo pusės. Daugiakultūriškumo įtaka jaučiama ir kūrinyje. Pagrindinis herojus - Samuelis, kurio kraujas pusiau švediškas su Afrikos dykumų karščio prieskoniu. Kaip ir rašytojo iš tėvo pusės. Herojus turi problemų su ilgalaike atmintimi. Jis daug ko neprisimena, tad yra puikus klausytojas be jokių išankstinių nusistatymų. Už tai jį labai myli jo geriausias draugas. Pačiam Samueliui atminties spragos kelia didžiulį nerimą, tad jis net pradeda vesti užrašus, kad tik geriau viską prisimintų. Be to herojus gyvena tarsi nuolat pildydamas sąrašą patirčių, kurias nori išjausti kol gyvas. Faktas tas, kad niekas iki pat sielos gelmių jo nesujaudina, niekas neišjudina ir nepriverčia jausti kažko stipraus. Tas nuolatinis vaikščiojimas paviršiumi herojų sekina ir verčia griebtis ganėtinai keistų būdų jausmams iššaukti. Atsiranda mergina. Puiki mergina: diplomuoti vertėja, protinga, empatiška, padedanti Švedijoje atsidūrusioms arabų kilmės moterima. Ji tikra kovotoja. Ši mergina priverčia Samuelį pajausti kažką daugiau. Bet Samuelis žuva avarijoje. Tyčia ar ne - šio kūrinio kertinis klausimas.


Po avarijos neįvardintas rašytojas pradeda tyrinėti vaikino aplinką ir bando atskleisti jo mirties aplinkybes. Samuelis tyrinėjamas kaip sūnus, draugas, darbuotojas, vaikinas. Čia iškyla esminė knygos tema - atmintis. Pasakojimas nevienalytis. Kiekvienas istoriją mato savaip. Klausimų daugiau nei atsakymų. Ar tikrai tobula mergina buvo tik viršelis, po kuriuo slėpėsi iti pavydi ir linkusi kontroliuoti moteris? Ar geriausias draugas tik dėjosi tokiu, o išties naudojosi Samuelio dosnumu ir jį išnaudojo?


Skaitant knygą nuolat lydi netikrumo jausmas. Negalime pasitikėti niekuo. Nei pasakotojas nei Samuelio aplinka nėra tai, kuo reiktų tikėti šimtu procentų. Gal negalime pasitikėti net savo pačių atmintimi? Kartu ir vaikino portretas nepasižymi išbaigtumu ar aiškumu. Lieka neaišku, kas jis toks. Mane tai trikdė. Ar toks ir buvo rašytojo sumanymas? Gal tai ir rodo, kad atmintis nepatikimas liudytojas? Vis tik keista, kad pagrindinis herojus, ant kurio ir pastatytas pasakojimas, lieka neišbaigtas. Na, bet palieku ši klausimą atvirą, nes, kaip minėjau, galbūt tai interpretacijos klausimas.


Tekstas taip pat fragmentiškas. Sudarytas tarsi iš mažų

pamąstymų ir pasakotojas nuolat keičiasi. Tas šiek tiek apsunkina skaitymą. Kita vertus, autorius rado būdą atskleisti ir sustiprinti atminties nepatikimumui. Taigi susikaupimas skaitant tekstą būtinas.


Kam skaityti? Linijinio ir aiškaus pasakojimo mylėtojams šis kūrinys gali pasirodyti per sunkus. Siūlau bandyti skandinaviškos literatūros gerbėjams ir tiems, kas ieško kažko naujo, neįprasto, net eksperimentinio. Gero skaitymo!


#darvienapuslapi #knygutinklarastis #tinklarastis #alietuvosrasytojusajungosleidykla #remiama #jonashassenkhemiri #viskaskoneprisimenu

8 views0 comments

Recent Posts

See All