Karl Ove Knausgård - Mano kova. Kartais turi lyti

Kaip aš pasiilgau Knausgard. Tas jo knygų pasirodymas į metus kartą lyg dar vienos Kalėdos. Džiugina be proto! Dažniau būtų per daug, nes Knausgardas toks, nuo kurio, manau, reikia pertraukėlės. Bet va metus atsiputi ir vėl jo norisi.

Šįkart jau penktoji "Mano kovos" knyga labai gražiu pavadinimu "Kartais turi lyti". Simboliškas pavadinimas ir puikiai atspindėta kūrinio nuotaika: melancholiška, niūroka, kartais neištveriamai sunki su vis žybsinčiais gražiais ir jautriais pasažais. Karlas Uvė atvyksta į Bergeną. Savotiška nauja pradžia. Jis nusiteikęs pozityviai ir viltingai - studijuos Rašymo meno akademijoje. Deja, tenka nusivilti. Būtis sunki ir nors Karlas Uvė nesiblaško ir tiki, kad jo kelias - rašymas, bet kritika sunkiai užgula pečius. Dar sunkiau tai, kad kitiems skintis kelią į rašymo Olimpą rodosi gerokai lengviau. Skaičiau ir negalėjau atsistebėti - kiek galima bandyti ir koks pelnytas autoriaus pripažinimas "Mano kova" ciklu. Jau seniai būčiau numojusi ranka ir ieškojusi kito kelio. Bet jis nepasiduoda. Rašo rašo rašo. Žinoma, čia vėl neišvengsime bohemos: linksmos ar mažiau linksmos naktys baruose, girtos šėlionės ir egzistencinė krizė. Viskas eina greta.

Mano gyvenimas visiškai kitoks nei autoriaus. Jis stabilus, aiškus, apibrėžtas, bet tai nesutrukdo pajausti Karlo Uvės išgyvenimų. Jo žodžiai tokie tikslūs, kad gali išjausti kiekvieną Karlo Uvės potyrį lyg savo. Kažkoks fenomenas. Kitaip to pavadinti negaliu. O egzistencinis nerimas turbūt būdingas daugeliui. Jį pavyksta atskleisti tiesiog tobulai. Rašytojas galutinai išsilaisvinęs iš drovumo pančių ir atviras iki skausmo. Net tose vietose, kur būtų daug parankiau nutylėti ir neatsiskleisti, kad neprarasti veido, kad išlikti oriam, kad atrodyti geresniam nei esi. Jis renkasi to nedaryti. Nuogas iki paskutinio siūlo.

Puikiai suprantu, kad Karlo Uvės Knausgardo kūryba savotiška. Ir patiktų ji ne kiekvienam. Kažkam tikiu, kad patiktų, o galiausiai išvargintų. Aš ne iš tų. Vietomis jis nuobodokas, bet bendrai - man patinka jo kūrybos lėtumas ir nuogumas. Laukiam paskutinės dalies, kad ir kaip bebūtų gaila.

Knygą įsigyti galite ČIA.

#karloveknausgard #manokova #kartaisturilyti #baltoslankos #dovana