Search

Karl Ove Knausgard - Mano kova. Šokis tamsoje

"Šokis tamsoje" jau penktoji Karl Ove Knausgrad "Mano kova" serijos knyga. Su malonumu suskaičiau pirmąsias tris dalis ir ši, kaip taisyklė, jokia išimtis. Tiems, kurie dar nesusidomėjo Knausgard kūryba ir plačiau apie jį nežino, tikriausiai pirmas ir labiausiai į akis krentantis dalykas - pavadinimas. Natūralu, kad intriguoja ir siejasi su Hitlerio to paties pavadinimo knyga. Kodėl toks sprendimas? Lieka paslaptis. Niekad neteko skaityti jokio komentaro ta tema. Gal tiesiog noras paprovokuoti?


Knausgardo stilistika išlieka ta pati - vienų džiaugsmui, kitų skausmui - jis toliau džiugina/vargina itin detaliais aprašymais. Aš save priskirčiau prie besimėgaujančių. Man patinka jo rašymo stilius, jis manęs nevargina. Stilistika neretai prilyginama Proust rašymui (savo gėdai prisipažinsiu, kad dar nesu skaičiusi jo kūrinių). Knausgard į tokį palyginimą žiūri su šypsena ir to nesureikšmina. Karlas yra kuklus, santūrus ir intravertiškas žmogus. Šiek tiek keista, nes "Mano kovos" serijos knygos gana egocentriškos. Jis čia svarbiausias, jo veiksmai, jausmai ir išgyvenimai, tačiau rašant jam ypač svarbus palaikymas. Žmonės, dirbantys su juo, turi jį nuolat drąsinti, palaikyti ir užtikrinti, kad viskas gerai - taip jis pasitvirtina sau, kad juda teisinga linkme. Štai toks dvilypis ir įdomus tas Karlas.

Teko matyti Karlo interviu, kuriame jis pasakoja apie savo knygų rašymo procesą. Jam tai sunkiausias, bet kartu ir geriausias dalykas pasaulyje. Sunkiausias, nes sumanius idėją sėdėti prie tuščio lapo žudo, o pradėjus rašyti neretai tenka nusivilti, nes rezultatas netenkina ir tik tuomet kai pagauna įkvėpimas ir žodžiai liejasi, procesas tampa malonumu.

Ketvirtoji "Manos kovos dalis" nukelia mus į aštuonioliktuosius rašytojo gyvenimo metus, kai jis dėl pragmatiškumo tampa mokytoju ir persikelia gyventi į mažyti miestelį. Čia jam patogu: gauna butą, gaus pajamas, miestelis nedidelis ir veikti čia nelabai yra ką, tad pavyks susitaupyti.


Ši knygos dalis prisodrinta kultūros ženklų: rašytojai, menininkai, muzika. Galime pasmalsauti, kas Karlą formavo, įtakojo, įkvėpė. Puiki galimybė patyrinėti patį jo branduolį. Padariau mažą ekspreimentą ir išklausiau visas knygoje suminėtas dainas. Išvada tokia - jos visos puikiai tinka kaip fonas skaitant šią knygą ir yra visiškai "karliškos". Kviečius ir jus pabandyti - muzika puikiai papildo tekstą.

Be muzikos ir literatūros čia didelis dėmesys yra skiriamas dar dviems dalykams - alkoholiui ir bandymui prarasti nekaltybę. Skaitant kokiais kiekiais ir kaip vartojamas alkoholis tikrai pasidarė neramu, ką tas Karlas sau galvoja. Bandymas atsikratyti (tikrąją to žodžio prasme) nekaltybės irgi gana dažnas ir nesėkmingas. Jam tiek nesiseka, kad galiausiai tikrai nuoširdžiai pradedi norėti, kad galų gale jam pavyktų. Tai šie du gana išsamiai kūrinyje aprašomi dalykai buvo kiek nuobodoki ir besikartojantys, bet na ką padarysi - tuo metu, matyt, tokie buvo prioritetai.


Kaip ir prieš tai buvusiose dalyse - atvirumas yra visa ko vinis. Nebandoma iš savęs statyti kažkokio herojaus, bandyti pasirodyti geresniu nei yra ir kartu neglaistomi artimųjų žmonių portretai. Tas, žinoma, nevisiems patiko ir jam kainavo - buvo tokių žmonių, kurie nuo jo nusisuko ir nustojo bendrauti. Karlo Uvės Knausgardo atvirumas jiems pasirodė perteklinis ir nedovanotinas.


Jei atvirai, ši dalis man pasirodė silpniausia iš visų iki šiol buvusių knygų: trūko struktūros ir refleksijos. Ar nusivyliau? Ne. Ar skaitysiu likusias dalis - tai aišku. O kas dar nespėjote įšokti į Karlo Uvės Knausgardo "Mano kova" traukinį, tai būtinai kviečiu prisijungti.


#darvienapuslapi #tinklarastis #knygutinklarastis #knygos #atsiliepimas #rekomendacija #baltoslankos #remiama #karloveknausgard #manokova #sokistamsoje

98 views0 comments

Recent Posts

See All