Search

Karl Ove Knausgard - mano kova. Vaikystės sala

Updated: Aug 17, 2020

“Mano kova. Vaikystės sala” - trečioji Karl Ove Knausgard gyvenimo knygų dalis. Pirmąsias suskaičiau su didžiuliu malonumu ir šįkart viskas lygiai taip pat - patiko nei kiek ne mažiau. Sunkiausia dalis - papasakoti jums apie šią knygą. Viskas dėl to, kad rizikuoju apipilti liaupsėmis ir pasirodyti šališka iki negaliu.


Šįkart Karlas atvirauja apie vaikystę. Šešti - keturiolikti jo gyvenimo metai. Visa šeima persikelia gyventi į salą ir užsisuka kasdienis gyvenimas. Berniukas žaidžia su kitais vaikais, pradeda lankyti mokyklą, atvirauja apie savo išdaigas, pirmas simpatijas, šeimos kasdienybę. Atrodytų, viskas kaip pas normalų eilinį berniuką, jei ne du nuolat pasakojimą lydintys jausmai: baimė ir gėda. Juose tiesiog skendi praktiškai kiekviena Karlo diena.


Rašymo stilius, kurį daug kas lygina su Prustu, kartais gali atrodyti iki skausmo detalus. Aprašoma iki menkiausių dalelių dalelyčių. Kai kam gali pasirodyti nuobodu, bet man Knausgard tekstai - gryno malonumo dozė. Juose aš nekeisčiau nieko.


Autorius turi talentą ne tik puikiai pasakoti, bet kartu atskleisdamas savo vaikystės prisiminimus, jis atveria ir skaitytojo uždulkėjusius atminties klodus. Jis gali papasakoti dalykus, kurių jūs nebūsite darę, pavyzdžiui kišę savo penio į butelį ir gavę gana skaudų jame užsislėpusio vabzdžio įkandimą, bet aprašomi jausmai jums bus pažįstami ir išjausti. Be to jo žodžiai tokie paveikūs, kad skaitydamas knygą ne tik skaitai, bet ir išgyveni tą patį. Toli gražu ne kiekvienas rašytojas tai sugeba.


Kai tik pasirodė Knausgard pirmoji knyga buvo tokių kurie nematė jo kūrinyje nieko naujo ir galų gale pasigedo kuklumo- “kaip čia dabar rašyti apie save ir dar taip smulkmeniškai”. Bet tame paprastume ir glūdi esmė. Be to kaip sunku rašant apie save būti atviru- nekelti savęs aukščiau tikrų faktų, bet ir nenusikuklinti. Karl Ove Knausgard yra atviras iki skausmo. Jo tekstai jį absoliučiai apnuogina. Galima sakyti tampa pažeidžiamas, bet, mano nuomone, būtent atvirumo pagalba jis toks stiprus.


Interviu rašytojas atvirauja apie vaikystės traumas ir tai, kaip jos gyvos ir šiandien. Išgyventi jausmai niekur nedingo. Jam sunku daryti daugybę dalykų būtent dėl itin stipriai išgyventų gėdos ir baimės jausmų. Kaip tėvas Karl sau išsikėlė vieną tikslą - kad vaikai jo nebijotų. Džiaugiasi, kad įžengus į vaikų kambarį, mergaitės nenustoja žaidusios, o jų akys nelaksto nuo daikto prie daikto. Jos saugios.


Tai knyga, kuri parodo kokia jautri vaiko siela, kaip galima ją užgauti. Nenoriu nieko neigiamo ar kritiško sakyti apie šį kūrinį, nes man jis per daug patinka. O su Knausgard kūryba yra taip- arba ji jums patiks arba ne. Vidurio čia nėra. Bet pabandyti tikrai labai kviečiu visus.




#darvienapuslapi #knygutinklarastis #tinklarastis #baltoslankos #remiama #karloveknausgard #knausgard #manokova #manokovavaikystessala



6 views0 comments

Recent Posts

See All