Lionel Shriver - Pasikalbėkime apie Keviną

Lionel Shriver unikali ir be galo įdomi asmenybė. Gimusi Šiaurės Karolinoje itin religingoje šeimoje maištavo nuo mažens: septynerių nusprendė tapti rašytoja, aštuonerių apsisprendė neturėti vaikų, o štai penkiolikos pasiketė vardą ir iš Margaret Ann tapo berniukiško vardo Lionel savininke - jautė, kad šis vardas geriau atspindi jos asmenybę. Pripažinkim - įdomu. Toliau dar geriau - būdama keturiasdešimties ir dar turėdama galimybę įšokti į jau nuvažiuojantį motinystės traukinį, ji šio šanso neišnaudoja, o parašo knygą “Pasikalbėkime apie Keviną”.

Tikrai neperdėsiu sakydama, kad autorė nuėjo kryžiaus kelius, kad ši knyga išvystų dienos šviesą ir pasiektų skaitytojų rankas. Toookios knygos leisti nenorėjo niekas! Kontraversiška, provokuojanti, psichologiškai labai paveiki ir laužanti visus motinystės tabu. Tobula į penktajį dešimtmetį greitai persiversianti pora gyvena gražų, saugų ir atrodytų viskuo aprūpintą gyvenimą. Atrodo, visko yra ir nieko netrūksta, bet pamažu į jų gyvenimą įsliūkina nuobodulys, o gal užmaskuotas visuomenės spaudimas - kur vaikai? Vyras jaučia stipriai išreikšta biologinį šauksmą pratęsti giminę, o Eva labiau išgyvena visuomenės spaudimą ir, nors pati to nepripažįsta, bet labiausiai nori pradžiuginti mylimą vyrą. Nuo pat sužinojimo apie nėštumą tampa aišku, jog kažkas vyksta ne taip, o kai tik gimęs kūdikis padedamas motinai ant krūtinės ir ji nepajunta nieko tooookio didelio, tampa aišku, kad lauk bėdos. Vaikas auga, santykiai tarp sutuoktinių švelniai tariant vėsta, o galiausiai vieną dieną įvyksta tragedija, kurios kaltininkas Kevinas ir po kurios nieko nebebus taip pat.

Knyga daugiasluoksnė. Keliamų klausimų apstu ir skaitytojas skatinas kvestionuoti užsistovėjusias normas. Keliami klausimai apie prigimtį ir socializacija - ar tokie, kokie esame, gimstame ar labiau tampame? Ar tai, jog vaikas gimė iš tavęs, būtinai reiškia, kad jis tau turi būti artimas? Kiek tėvai atsakingi už vaikų nusikaltimus? Kaip teigia autorė, ši knyga yra tobulas kūrinys knygų klubui, nes atsakomybės klausimas dėl vaikų elgesio įžiebia karštas diskusijas, kuriose nuobodulio nerasi nė su žiburiu.

Autorė labai inteligentiska ir turi gerą akį detalėms kas, mano nuomone, ir skiria gerą rašytoją nuo vidurinioko. Motinos psichologija knygoje atskleidžiama labai detaliai. Ji išrengiama iki visiško nuogumo. Kalbama apie tai, kad būti mama - tai ne tik spalvoti vienaragiai vemiantys vaivorykšte, bet kartis didžiulis nuobodulys, beprotiškas emocinis krūvis. Autorės manymu, rašyti knygą - tai kelti klausimus, kurie aktualūs, nutylimi ir būtini aptarti. Na, o skaityti - tai matuotis įvairias situacijas, jas išbandyti ir išgyventi net jei realiame gyvenime to niekada nepatirsite.

Skaityti šią knygą kviečiu tuos, kurie gali priimti pasakojimą atviru protu ir be “davatkiškų” nusistatymų. Taip pat tuos, kurie pasiilgo stipraus psichologinio užtaiso ir nori mąstyti net ir apie tuos visiems “savaime suprantamus” dalykus. Geros skaitymo.

#darvienapuslapi #knygutinklarastis #tinklarastis #almalittera #lionelshriver #pasikalbekimeapiekevina