Miranda Cowley Heller - Popieriniai rūmai

Tie, kurie bent kiek domisi knygomis, "Popierinius rūmus" tikriausiai jau matė šmėkščiojant tiek Goodreads, tiek socialiniuose tinkluose. Aišku, kad buvo smalsu sužinoti apie ką visas tas šurmulys. Baltos lankos patenkino mūsų smalsumą. Ačiū jiems.

Tai istorija, kuri mus nukelia į Popierinius rūmus ir kartu į dabar jau penkiasdešimtmetės Eleonoros praeitį. Užbėgant įvykiams už akių - jokių rūmų, ponų ir tarnų čia nebus. Taip tiesiog vadinama Elės senelio sukurta poilsiavietė. Pasakojimo atspirties taškas - naktis, kai Elė, rodos, sėkmingai ištekėjusi, trijų vaikų mama, pasimyli su savo jaunystės meile Džonu. Nuo šio taško istorija išsišakoja į praeitį (Eleonoros mamos, Elenoros vaikystės, jaunystės ir t.t.) ir dabartį, dvidešimt keturias valandas, kurias moteris sau duoda apsispręsti, su kuriuo vyru ji liks.

Iškart įspėsiu - daug trauminių įvykių, kurie jus sukrės. Tam tikri pasakojimo posūkiai supykindavo ir tikrai gali jautriai paliesti. Šios trauminės patirtys keistai korealiuoja su lengvu pasakojimo tonu. Man atrodo, kad organiškai šie du dėmenys nesusipynė. Man atrodo, kad veikėjų buvo per daug ir tų šalutinių net nereikėjo, nes tai tik įnešė nereikalingos maišaties. Įsiminti jų nepavyko, o esmės jie nesudarė.

Bendrai pasakysiu - neįtikino manęs ši istorija. Tie trauminiai patyrimai neišnešė istorijos. Nemanau, kad pati autorė pakankamai stipri, kad šią temą išplėtotų giliai ir paliečiančiai, sukrečiančiai, paliekant skaitytoją pravira burna. Pats skaitymas irgi buvo toks love hate. Vietomis baisiai įtraukė, buvo įdomu, o tarpais buvo be galo nuobodu.

Vertinu vidutiniškai. Skaitėsi daugmaž smagiai, bet gylio pritrūko. Tikrai dar yra kur padirbėti norint, kad kūrinys sužavėtų ar priblokštų.

#MirandaCowleyHeller #popieriniairumai #baltoslankos #reklama #dovana #darienapuslapi #knyga #atsiliepimas