Pierre Lemaitre - Mūsų skausmų veidrodis

Trečioji ir paskutinė trilogijos dalis, kuri mus vėl nukelia į Prancūziją ir visai neblogai po ją pablaško vykstant Antrojo pasaulinio karo baisumams. Šįkart centrinė figūra - Luiza. Mergina, kuri dirba mokytoja, o laisvalaikiu papildomai uždarbiauja padavėja restorane. Vokiečiai artėja ir, kaip ir dauguma paryžiečių, moteris traukiasi toliau nuo Paryžiaus. Kaip jau tapo tradicija, pirmuoju skyriumi Lamaitre pritrenkia savo skaitytoją beprotišku istorijos posūkiu. Baisumą dėl įvykių šiek tiek pridengia ironiška šypsenėlė. Toks autoriaus išstojimas man labai patinka, o ir nustebinti jam pavyksta kaskart. Lygiai taip pat su pirmosios ir antrosios dalies knygomis - įžanga pribloškia. Įsiskaityti sekėsi kiek sunkiau, nes ne iš karto šis pasakojimas susirišo su prieš tai buvusiomis dviem dalimis. Tas šiek tiek išmušė iš vėžių, nes personažai kėlė daugiau klausimų nei norėjosi. Kas ta Luiza, kas tie kiti veikėjai atsirandantys šioje dalyje ir kaip jie susiję? Artėjant link viduriuko viskas labai gražiai susiveda. Patiko autoriaus sumanymas - parodyti kaip karo fone atsiskleidžia kai kurių žmonių tamsioji pusė. Čia daug melo, apgavysčių, apsimetinėjimo. Žaisminga, juokinga, bet graudu. Čia slypi autoriaus kūrybos grožis. Turiu pripažinti, kad tai buvo mažiausiai man patikusi dalis. Tikriausiai dėl to, kad nemaža dalis knygos buvo skirta kareivių gyvenimui. Man tai nepasirodė ypač įdomu, bet bendrai - labai stiprios visos trys knygos. Nesigailiu skaičius ir rekomenduoju jums, jei norisi rafinuoto prancūziško pasakojimo apie žmogiškąją prigimtį, paslaptis, intrigas, tragedijas ir meilę, lydimus įsimenančių veikėjų. Knygą įsigyti galite ČIA.

#vaga #almalittera #knyga #knygos #pierrelemaitre #mususkausmuveidrodis #apzvalga #remiama