Search

Shin Kyung Sook - Ri Džinė

Updated: Aug 17, 2020

Shin Kyung - Sook mums jau pažįstama iš jautraus pasakojimo apie mamą knygoje “Prašau, pasirūpink mama”. Šįkart autorė neria į pačiai sau netikėtus vandenis ir rašo tikra istorine asmenybe paremtą kūrinį. O viskas prasidėjo nuo senų Čosono karalystės raštų, kuriuose rašytoja aptiko Ri Džinės pėdsakus ir tiesiog negalėjo šios moters paleisti. Duomenų apie šią rūmų šokėją nedaug, tad čia puikiai pasitarnavo autorės vaizduotė.


Knygos veiksmas rutuliojasi XIX a. pab Čosono karalystėje (dabartinė Korėja). Čia atvykęs prancūzų diplomatas Kolenas De Plansi įsimyli rūmams priklausančią šokėją Ri Džinę. Mergina, anksti tapusi našlaite ir ilgą laiką globota karalienės, gyvena už ją nuspręstą ir numatytą gyvenimą: ji niekada neištekės, nesusilauks vaikų ir neiškels kojos iš rūmų. Diplomatas taip pameta galvą dėl merginos, kad surizikuoja ir atskleidžia savo jausmus karaliui su prašymu ją vesti. Rizika pasiteisina - leidimas gautas. Po kiek laiko Ri Džinė ir Kolenas persikelia į Prancūziją.


Šioje vietoje reiktų paminėti, kad nors ir skaudaus likimo - anksti tapusi našlaite - bet Ri Džinė yra išskirtinė moteris. Tam tikrų aplinkybių dėka ji išmoksta puikiai prancūzų kalbą, yra išsilavinusi ir skvarbaus proto. Jos proto aštrumas nustelbia net ir daug mačiusį jos vyrą. Kritinis mąstymas taip pat ne paskutinėje vietoje.


Atvykus į Prancūziją mergina toliau lavina savo kalbą, šlifuoja akcento niuansus, mokosi istorijos, rengiasi kaip prancūzė, bet galiausiai suvokia, kad ji niekada nebus vietinė. Nors aplinka ją priima ir net žavisi, bet rasė jau savaime atkreipia dėmesį į jos kitomiškumą, o ką jau kalbėti apie atsirandantį ilgesį gimtinei bei savo karalienei. Paradoksas tame, kad turėdama visus šansus tapti realiai laisvu žmogumi, Ri Džinė ilgisi savo šalies nelaisvės ir nori grįžti atgal.


Kūrinyje aptinkame istorijos, žymių žmonių ir nemažai autentikos: pasakojama apie katalikybės įvedimą Rytuose, misionierių darbą, kas, manau, mums yra mažai žinoma. Taip pat nemažai rytietiškų detalių, simbolių tiek tautiniuose rūbuose, papuošaluose, valgiuose ir net žaidimuose. Įvedamas, mano galva, labai vykęs personažas- rašytojas Mopasanas, kuris atskleidžia dar daugiau Ri Džinės portreto spalvų.


Nemažai kontrastų - Rytų ir Vakarų pasauliai, vyras ir moteris, o taip pat individas ir asmuo kaip tautos dalis. Pastarasis atskleidžia esminę takoskyrą tarp vakarietiško mąstymo ir to, kaip gyvena rytiečiai. Mentalitetas skiriasi iš esmės ir ant šio momento pastatyta esminė kūrinio dalis.


Moterų klausimas kūrinyje taip pat keliamas. Aptariamų moterų padėtis tiek Rytuose tiek ir Vakaruose, Prancūzijoje. Be abejo vakarietės gyvena daug laisviau ir gali sau daugiau leisti, bet įdomu tai, kad nors Rytuose moterys teoriškai teisių turi labai mažai, bet pavyzdžiui karalienės bijomasi gerokai labiau nei karaliaus. Galime daryti išvadą, kad formali ir reali valdžia nebūtinai sutampa.


Turiu pastebėti, kad kūrinio kalba išskirtinai graži ir tobulai atspindi rytietišką mentalitetą. Ji rami, plaukianti, išlaikyta, santūri, elegantiška. Kalbos ritmas išlaikytas puikiai. Kalba ir pati Ri Džinė yra tarsi vienis. Tobulai papildo viena kitą.


Knyga tarsi puiki pasaka suaugusiems. Įstorija jautri ir įtraukianti. Net praėjus kelioms dienoms negaliu nustoti galvoti apie šį stiprų ir puikiai išpildytą personažą. Kviečiu ir jus pasinerti į rytietiška kultūra, o kartu ir prancūziška elegancija persmelktą pasakojimą apie neeilinę moterį ir jos gyvenimą. Gero skaitymo.




#darvienapuslapi #knygutinklarastis #tinklarastis #balto #remiama #shinkyungsook #ridzine

8 views0 comments

Recent Posts

See All