Stefan Ahnhem - Beveidės aukos

Skaityti taaaip išliaupsintą knygą kaip “Beveidės aukos” visada rizikinga. Tuo tik dar kartą įsitikinau. Dažniausiai tas liaupsinimas užkelia tavo viltis į neregėtas aukštumas ir neretai jas sudaužo. Geriausia, kaip manau dabar, palaukti kol visas tas vajus praūš ir tik tada paimti knygą į rankas.

Taigi taigi. Stefan Ahnhem Nesbo wanna be. Pradedam! “Beveidės aukos” - tai istorija apie vieną po kito žudomus klasės draugus, kurią bando narplioti vienas iš jų - detektyvas Fabianas Riskas. Pagrindinis personažas, kuris kaip suprantu nori tapti etatiniu, nes šalia knygos yra ženkliukas #1. Šis vyrukas - jau standartiniu tapęs detektyvo tipažas- fucked up, neatsakingas, tiksliau atsakingas tik ne savo šeimai, paniręs tik į savo darbus. Ypatingais dedukciniais sugebėjimais deja taip ir nenustebinęs. Knygoje įvykdytos žmogžudystės išskirtinai brutalios, tad perspėju iš karto - jautresnių nervų skaitytojams nepatiks. Intriga tęsiasi gal gerą trečdalį knygos, tačiau išaiškėjus kas ir kodėl vykdo šį parodomųjų žmogžudysčių šou likau it musę kandus - motyvas toks neįtikinamas, tyrimo eiga tokia plaukiojanti ir pabaiga tokia nuvilianti, kad kilo tik vienas klausimas - iš kur tas visas aikčiojimas. Be to ir paliesta patyčių tema be savo brutalumo kažkokios gilesnės žinutės neneša.

Ši knyga - tai gerokai prastesnė Nesbo kūrinių versija. Taip, jose niekas netausoja skaitytojo nervų švelnesniais žmogžudysčių aprašymais, tačiau logikos ir struktūros pritrūko. Pagrindiniam veikėjui iki Hario Hūlės taip pat toli. Galite piktintis, kodėl lyginu, bet jei jau viršelis skelbia kad panašu į Nesbo - tai lets come on. Žodžiu, pirmasis toks metų nusivylimas.

#darvienapuslapi #knygutinklarastis #tinklarastis #baltoslankos #stefanahnhem #beveidesaukos #detektyvas